Hauptquelle · Mittellateinisches Wb.
cephalargicus m.
cephalargicus (ke-, ci-, -efa-, -alg- sim. ) , -i m. ( κεφαλαργικός ) qui capitis dolore laborat — ein an Kopfschmerz Leidender : Aesculapius 3 p. 4,19 caput dolent ..., ut in -is cephalargicis vel stomaticis exposuimus. Paul. Aegin. cur. 32 capit. malagma ad cefalalgicos ( 3,4,9 κεφαλαλγικούς) . Antidot. Glasg. p. 117,8 facit emplastrum ... ad cif-us cifalargicus et imagranicus. Antidot. Augiens. p. 44,13 antidotum ..., que facit cef-is cefalargicis , scotomaticis, epilempticis. al. Radbod. (?) Bonif. 20 p. 76,23 curabat ..., quos ira freneticos, odium kef-os kefalargicos ( -itos cephalargito…